Lietuvos skautijos e-Nuostatai


LIETUVOS SKAUTIJOS RIKIUOTĖS NUOSTATAI

Panevėžys, 2010 m. balandžio mėn. 25 d., Nr. LS-N-12

BENDROJI DALIS

1. Rikiuotės nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato rikiuotės tvarką Lietuvos Skautijos vienetams. Rikiuotė ugdo skautų dėmesį ir kolektyviškumą, tobulina jų gebėjimą valdyti savo kūną, ugdo ištvermę. Rikiuotėje skautai įpranta greitai ir tiksliai vykdyti vadovo komandas.
2. Rikiuotės tikslai:
– perrikiuoti vienetą;
– ugdyti skautų drausmę bei tiksliai vykdyti vadovų komandas;
– tobulinti vadovavimo vienetams įgūdžius;
– reprezentuoti.
3. Rikiuotės rengimo užduotys:
– išmokyti skautus tiksliai vykdyti nuostatuose nustatytas skautų pareigas;
– išmokyti skautus atlikti rikiuotės veiksmus;
– parengti vienetų vadovus valdyti vienetų rikiuotes ir mokyti skautus rikiuotės veiksmų.
4. Rikiuotės sąvokos:
Rikiuotė – Nuostatuose nustatyta skautų ir skautiškų vienetų išsidėstymo bendriems veiksmams tvarka.
Rikiavimas – veiksmai, kuriais sudaroma arba keičiama rikiuotė.
Tarpas – atstumas tarp dviejų skautų (vienetų).
Eilė – vienas šalia kito stovintys skautai (vienetai).
Dvieilė (trieilė) – rikiuotė, kurioje vienos eilės skautai stovi už kitos eilės skautų tam tikru nuotoliu, nustatytu nuostatų ar vadovo. Eilės vadinamos pirmąja, antrąja ir trečiąja. Rikiuotei apsisukus, eilių pavadinimai nesikeičia.
Vora – rikiuotė, kurioje skautai (vienetai) stovi vienas už kito. Vora gali būti po vieną, po du, po tris ir daugiau.
Rikiuotės vadovas – asmuo vadovaujantis visai rikiuotei (komendantas ar pan.).
Vieneto vadovas – asmuo vadovaujantis vienetui rikiuotėje.
Gairelininkas – skautas, atsakingas už vieneto gairelę ir atliekantis su ja veiksmus rikiuotės metu.

RIKIUOTĖS RENGIMAS

1. Mokymo metodai
1.1. Bendrosios nuostatos
Rikiuotės rengimas yra praktinis dalykas, kai kiekvieno rikiuotės veiksmo (pratimo) mokoma treniruočių metu. Paprastai rikiuotės mokymai vyksta skautiškame vienete, nors vieneto rikiuotės rengimo pagrindas yra individualus skautų mokymas.
Skautų mokymo metodai:
– supažindinimas su pratimu;
– pratimo (veiksmo) demonstravimas;
– rikiavimosi treniruotė.
1.2. Supažindinimas su rikiuotės pratimu
Vieneto vadovas, supažindindamas skautus su rikiuotės pratimu, privalo:
– pasakyti pratimo pavadinimą (įvardyti veiksmą, pratimą) ir nurodyti, kada, kokiu tikslu jis atliekamas;
– išvardyti komandas, pagal kurias atliekamas pratimas (veiksmas).
1.3. Pratimo (veiksmo) demonstravimas
1.3.1. Vieneto vadovas, prieš pradėdamas mokyti skautus, privalo parodyti, kaip atliekamas pratimas pagal Nuostatų reikalavimus. Pirmiausia demonstruojamas visas pratimas, po to – dalimis (elementais), trumpai paaiškinant jų atlikimo tvarką. Kad skautai geriau suprastų pratimo esmę, vieneto vadovas gali leisti skautams patiems pabandyti atlikti parodytą pratimą.
1.3.2. Supažindinti su rikiuotės pratimu ir jam demonstruoti skiriama mažiausiai mokymams skirto laiko.
2. Mokymų rekomenduotina metodika
Rikiuotės mokymų eiga:
– anksčiau išmoktų rikiuotės pratimų kartojimas;
– supažindinimas su nauju rikiuotės pratimu (veiksmais);
– naujo rikiuotės pratimo mokymas.

VALDYMAS IR KOMANDAVIMAS

3. Valdymas
3.1. Bendrosios nuostatos
Rikiuotės valdymo komanda yra vadovo žodinis nurodymas. Nuo to, kaip yra komanduojama, priklauso komandos įvykdymo tikslumas.
Atsižvelgiant į vieneto sudėtį, komanduojama vadovaujantis šiomis taisyklėmis:
3.1.1. Komanduodamas vietoje, vadovas stovi veidu į vieneto rikiuotę, o davęs komandą judėti, juda kartu su vienetu.
3.1.2. Komanduodamas žygiavimo metu, vadovas pasuka galvą į vieneto pusę.
3.1.3. Vieneto vadovams be rikiuotės vadovo leidimo išeiti iš rikiuotės draudžiama. Mokymo metu vieneto vadovas turi stovėti tokioje vietoje, iš kurios galėtų kontroliuoti skautų veiksmus ir laiku taisyti jų klaidas. Kad būtų sutelktas skautų dėmesys prieš kitą rikiuotės veiksmą, komanduojama: „Skiltie (Draugove, Tunte, Krašte, Būreli), (toliau – skiltie )Ši komanda prilygsta komandai RAMIAI“. Atšaukiant ankstesnės komandos (veiksmo) vykdymą, komanduojama: „PALIKT!“
3.1.4. Rikiuotės vadovas stovi priešais rikiuotę.
3.1.5. Vieneto vadovas stovi su vienetu dešinėje vieneto pusėje.
3.1.6. Gairelininkas arba vėliavininkas stovi pirmas vieneto vadovo kairėje.
3.2. Valdymo priemonės
3.2.1. Vienetų vadovai komanduoja balsu, sutartiniais ženklais (rankomis, švilpuku ir kt.).
3.2.2. Prireikus valdymo priemonės gali būti dubliuojamos.
3.3. Vadovų ir skautų pareigos prieš rikiuojantis ir rikiuotėje
Vadovas privalo:
– nurodyti rikiavimosi vietą ir rikiuotės rūšį, reikiamas pasiimti priemones;
– patikrinti ir žinoti savo vieneto skautų skaičių;
– reikalauti tinkamos skautų išvaizdos, reikiamų priemonių;
– palaikyti drausmę, kad komandos ir signalai būtų vykdomi tiksliai, o skautai veiktų darniai.
Skautas privalo:
– prisiderinti ir susitvarkyti uniformą;
– žinoti savo vietą rikiuotėje, mokėti greitai į ją atsistoti, laikytis nurodytų tarpų tarp skautų.
– be vadovo leidimo neišeiti iš savo vietos rikiuotėje, nesikalbėti, nekramtyti, atidžiai klausyti komandų, greitai ir tiksliai jas vykdyti ir netrukdyti tai daryti kitiems;
3.4. Komandos sandara
Daugumą rikiuotės komandų sudaro dvi dalys: parengiamoji ir vykdomoji. Viena komandos dalis nėra visa komanda, tačiau toks skirstymas paprastina skautų mokymą ir rikiuotės valdymą. Pavyzdžiui, komanda: „Skiltie (...), deši –NĖN!“ yra dviejų dalių.
Parengiamoji komandos dalis taip pat gali būti ir sudėtinė. Pvz., komandoje: „Skiltie (...), žengte MARŠ!“ žodis skiltie sutelkia dėmesį, kad skautai suklustų, o žodis žengte nurodo veiksmą, kuris bus atliekamas (nuostatuose parengiamosios komandos rašomos mažosiomis raidėmis). Taigi komandos: „Skiltie (...), žengte – MARŠ!“ parengiamoji komanda yra skiltie, žengte.
Vykdomoji komandos dalis (nuostatuose ji rašoma didžiosiomis raidėmis) nustato veiksmo atlikimo pradžią. Komandos: „Skiltie (...) žengte – MARŠ!“ vykdomoji komanda yra marš.

INDIVIDUALUS SKAUTO RENGIMAS

4. Veiksmai vietoje
4.1. Bendrosios nuostatos
4.1.1. Kiekvienas rikiuotės pratimas atliekamas stovint ramiai, išskyrus komandas: „POILSIS!“ ir „PASITAISYK!“
4.1.2. Pasisukimo kryptis nurodoma komandomis: „Kai – RĖN!", „Deši–NĖN!“, „Ap–LINK!“
4.2. Stovėsena ramiai
Rikiuotės stovėsena ramiai atsistojama kreipiantis į vadovą, saliutuojant, giedant Valstybės ar Lietuvos skautijos himną, komanduojant ir išgirdus parengiamąją komandą arba komandą: „RAMIAI!“ (žr. 1 pieš.).

n12_01

4.2.1. Išgirdus komandą: „RAMIAI!“, suglausti kulnus, batų priekius išskėsti per pado plotą. Visu kūno svoriu remtis į pėdas. Stovėti tiesiomis kojomis, nelenkti jų per kelius. Pilvą įtraukti, išsitiesti, krūtinę truputį atstatyti į priekį, pečius truputį atlošti.
4.2.2. Galvą pakelti ir žiūrėti tiesiai prieš save, smakro neatkišti.
4.2.3. Rankas laisvai nuleisti, plaštakas delnais į vidų laikyti prie šonų ties šlaunų viduriu, pirštus šiek tiek sulenkti. Didysis pirštas turi būti išilgai kelnių siūlės.
4.2.4. Stovėti ramiai iki kitos komandos.
Gairelininkas gairelę laiko priglaudęs prie dešinės kojos, gairelės apačia laikoma prie kojos priekio, vertikaliai su žeme. (žr. 2 pieš.)

n12_02

Pastaba: Broliams vyčiams – stovėti tiesiai, kiek pasvirus į priekį, kulnus laikyti suglaustus, batų priekius išskėsti per pado plotį, dešinę ranką laikyti žemiau lazdos išsišakojimo, ties lazdos viduriu, lazdos apatinis galas laikomas prie dešinės kojos pėdos, remiant ją į žemę, galvą pakelti, žiūrėti tiesiai prieš save ir nejudėti (žr. 3 pieš.).

n12_03

4.3. Stovėsena laisvai
Į stovėseną laisvai atsistojama iš stovėsenos ramiai.
4.3.1. Į stovėseną laisvai atsistojama išgirdus komandas: „LAISVAI!“ arba „Skiltis (...) – LAISVAI!“ (žr. 4 pieš.).

n12_04

4.3.2. Po šios komandos kairę koją pastatyti pečių plotyje. Stovėti tiesiomis kojomis, nelenkiant jų per kelius, visu kūno svoriu remiantis į pėdas, o rankas, truputį sulenktas, sunerti už nugaros (kaire ranka suimti dešinės rankos plaštaką, kaip parodyta 4 piešinyje.
4.3.3. Galvą laikyti tiesiai ir žiūrėti į priekį. Nekalbėti ir nejudėti, kol nebus kitos komandos.
4.3.4. Gairelininkas gairelę laiko prie dešinės kojos, gairelės apačia laikoma prie kojos pirštų, gairelė pasvirusi į priekį per ištiestą ranką.
4.3.4. Skautas lazdą laiko prie dešinės kojos, lazdos apačia laikoma prie kojos pirštų, lazda pasvirusi į priekį per ištiestą ranką.

Pastaba: Broliams vyčiams kairę koją pastatyti pečių plotyje į kairę ir remtis ant lazdos dvišakumo rankos dilbiu (5 pieš.).

n12_05

Vyr. Sesėms, gintarėms ir kandidatėms atpalaiduoti kairę koją, kelią truputį palenkti į priekį, visu kūno svoriu remtis ant dešinės kojos.

n12_06

4.4. Sukiniai vietoje
4.4.1. Sukinys vietoje yra dviejų judesių veiksmas. Sukiniams vietoje komanduojama: „Deši–NĖN!“, „Kai– RĖN!“, „Ap–LINK!“.
4.4.2. Sukomandavus: „Ap–LINK!“ ir „Kai – RĖN!“, suktis ant kairės kojos kulno ir ant dešinės pirštų. „Deši – NĖN!“ – ant dešinės kulno ir ant kairės pirštų. Sukantis kūno svorį perkelti ant tos kojos, į kurią pusę sukamasi (7 pieš.).
4.4.3. Pasisukus laisvąją nesulenktą per kelį koją pristatyti tiesiausia kryptimi.

n12_07

4.5. Saliutavimas
Skautai saliutuoja giedant Valstybės, Lietuvos skautijos himnus, gerbiant vėliavą, vykstant įžodžiui, sveikinantis, raportuojant.
Saliutas yra didysis ir mažasis.
4.5.1 Saliutuojant didžiuoju saliutu, dešinę ranką ištiesti prieš save, lygiai su viršugalviu, tris pirštus (vilkams du pirštus) ištiesti, o nykštį uždėti ant mažojo pirštelio, kairę ranką laikyti kaip stovėsenoje „ramiai“ (8 pieš.).
Didysis saliutas yra naudojamas tik įžodžio metu (išskyrus skautus vyčius).
4.5.2. Saliutuojant mažuoju saliutu, dešinę ranką sulenkti per alkūnę prieš save, pirštai kaip ir didžiajame saliute, kairę ranką laikyti kaip stovėsenoje „ramiai“(8 pieš.).

n12_08

4.5.3. Saliutuojant broliams vyčiams mažuoju saliutu, dešinėje rankoje lazda laikoma vertikaliai, kiek pakėlus nuo žemės; kairė ranka sulenkta ir laikoma horizontaliai žemiau krūtinės. Saliutuojant broliams vyčiams didžiuoju saliutu, dešine ranka suimama lazda per vidurį ir ištiesiama prieš save taip kad, plaštaka būtų lygiai su viršugalviu, kairė ranka laikoma kaip stovėsenoje „ramiai“(9 pieš.).
Pastaba: skautai, kurie turi lazdą, ją ima į kairę ranką, saliutuoja mažuoju arba didžiuoju saliutu. Gairelininkai saliutuoja taip pat, kaip ir skautai su lazda. Pasiūlymas suvienodinti lazdų naudojimą tiek skautams, tiek broliams vyčiams

n12_09

5. Rikiuotės žingsnis ir žygiavimas
5.1. Bendrosios nuostatos
5.1.1. Prieš pradedant mokyti vienetą žygiuoti būtina, kad kiekvienas skautas gerai mokėtų šį rikiuotės pratimą.
5.1.2. Pradinė žygiavimo padėtis stovėsena ramiai.
5.1.3. Visi žygiavimo veiksmai, išskyrus bėgimą, atliekami rikiuotės (žygio) žingsniu. žygiavimas rikiuotės žingsniu yra stovėsenos ramiai ir atitinkamo žingsnio derinys.
5.1.4. Vadovas nurodo trumpo nuotolio žingsnių skaičių į priekį, atgal arba į šonus, atitinkamai komanduodamas, pvz.: „Tris žingsnius į priekį žengte – MARŠ!“ Išgirdus vykdomąją komandą marš, žengiama nurodytą skaičių žingsnių ir sustojama.
5.2. Rikiuotės žingsnis
5.2.1. Vienetai rikiuotės žingsniu žygiuoja per iškilmes, rikiuotės apžiūras ir pratybas bei duodami pagarbą. Skautas šiuo žingsniu išeina iš rikiuotės ir atsistoja į rikiuotę.
5.2.2. Eiti rikiuotės žingsniu pradedama po komandos: „žengte – MARŠ!“
5.2.3. Išgirdus parengiamąją komandą, kūnas pasvyra šiek tiek į priekį ir jo svoris perkeliamas ant dešinės kojos. Po vykdomosios komandos, žiūrint tiesiai prieš save, kaire koja žengiamas visas žingsnis pirmyn.
5.2.4. Einant rikiuotės žingsniu, kojos statomos nuo kulno ant visos pėdos. Rankomis laisvai mojuojama, lengvai lenkiant per alkūnę ne aukščiau juosmens, išilgai kūno į priekį ir atgal. Keliant kairę koją, keliama dešinė ranka ir atvirkščiai ( 10 pieš.).

n12_10

5.2.5. Žygiavimas stabdomas komanda: „Skiltie (...) – STOK!“. Parengiamoji komandos dalis tariama nesvarbu, kuri koja liečia žemę. Išgirdus vykdomąją komandos dalį stok, žengiamas dar vienas žingsnis ir, pristačius kitą koją, sustojama.
5.2.6. Pereiti iš žygiavimo vietoje į žygiavimą pirmyn komanduojama: „ŽENGTE – MARŠ!“, kai ant žemės statoma kairė koja. Po komandos žengiamas žingsnis dešine koja vietoje, o kaire – visas žingsnis į priekį.
5.3. Bėgimas
5.3.1. Bėgti pradedama iš vietos arba judant po komandos: „Bėgte – MARŠ!“.
5.3.2. Bėgdami skautai turi lygiuoti.
5.4. Žygiavimas vietoje
5.4.1. Žygiuoti vietoje pradedama sukomandavus: „Vietoje žengte – MARŠ!“ (einant – „Vietoje – MARŠ!“) Po vykdomosios komandos marš pradedama žygiuoti vietoje. Koja statoma nuo pirštų ant visos pėdos į tą pačią vietą. Rankomis mojuojama žingsnio taktu taip pat, kaip ir einant rikiuotės žingsniu.
5.4.2. Žygiuojant išgirdus vykdomąją komandą, žengiamas dar vienas žingsnis, pristatoma kita koja ir žygiuojama vietoje.
5.4.3. Skautai, žygiuodami vietoje, turi lygiuoti.
5.4.4. Judėjimui tęsti komanduojama: „ŽENGTE – MARŠ!“, šios komandos vykdomoji dalis tariama, kai kairė koja paliečia žemę. Po to skautas žengia dešine koja vieną žingsnį vietoje, kaire koja žengia visą žingsnį į priekį (t.y. žygiuoja priekį).
5.5. Sukiniai žygiuojant
5.5.1. Žygiuojant sukamasi sukomandavus: „Dešiniu (Kairiu) sukiniu – MARŠ!“.
5.5.2. Sukinių metu žygiavimo tempas nelėtinamas.
5.6. Pagarbos davimas žygiuojant
Bet kuris vienetas eidamas sveikinasi pagal vadovo komandą: „Pagarba – deši – NĖN (kai – RĖN)“. Po komandos toliau einama rikiuotės žingsniu, tęsiami rankų mostai, galva pasukama į nurodytą pusę, truputį pakelta, žiūrima tiesiai į tą pusę, kuri nurodyta. Saliutuoja visi, kurie eina rikiuotėje). Rikiuotės vadovai taip pat atsako į pagarbos davimą saliutuodami.
Pastaba: Broliams vyčiams einant pro vadovybę, jie atlieka tuos pačius veiksmus, kaip ir skautai, bet vietoj saliuto dešine ranka ima lazdą ties jos viduriu, šiek tiek pakelia nuo žemės, o kairę ranka sulenkia ir laiko horizontaliai žemiau krūtinės.
Skautai su lazdomis ir gairelininkai eidami pro vadovybę atlieka tuos pačius veiksmus kaip ir skautai, o lazdą (gairelę) ima kaire ranka, laiko ją vertikaliai ir truputi pakelia nuo žemės.
5.7. Raportavimo tvarka
Raportuoti galima iš vietos ir priėjus prie rikiuotės vadovo.
Skautams sustojus į bendrą rikiuotę, rikiuotės vadovas komanduoja: „Skautai – LYGIUOT, RAMIAI, RAPORTAMS PASIRUOŠT, RAPORTUOT!“
Prieš pristatydamas vienetą rikiuotės vadovui, vieneto vadovas, žengia vieną žingsnį į priekį, pasisuka į vieneto rikiuotę ir komanduoja, pvz.: „Skiltie – LYGIUOK, RAMIAI. MŪSŲ ŠŪKIS!“. Visiems skautams įvykdžius duotas komandas, pasisuka rikiuotės vadovo link ir raportuoja saliutuodamas mažuoju saliutu, broliai vyčiai raportuoja pagal brolių vyčių mažąjį saliutą. pvz.: „Broli (sese) stovyklos komendante, Karaliaus Mindaugo draugovė vakariniam vėliavos nuleidimui išrikiuota, dalyvauja dvidešimt penki skautai. Raportavo draugininkas brolis Antanas, raportas atiduotas“. Ranka nuleidžiama išgirdus „raportas priimtas“.
Rikiuotės vadovas, priėmęs raportą, vieneto vadovui komanduoja, pvz.: „Raportas priimtas – LAISVAI“. Vieneto vadovas atsisuka į vienetą ir komanduoja „Skiltie – LAISVAI“ ir vienetui įvykdžius komandą, atsistoja į savo vietą rikiuotėje.
Pastaba: skautai su lazdomis raportuodami, perima lazdą į kairę ranka ir raportuoja kaip kiti skautai.

VIENETO RIKIUOTĖ

6. Rikiuotės tvarka ir judėjimas
6.1. Bendrosios nuostatos
Vadovui sveikinantis, rikiuotėje stovintys skautai turi atsakyti garsiai, aiškiai ir darniai. Pvz., vadovui tariant: „Broliai ir sesės budėkit!“ („Gero vėjo!“), skautai atsako: „Vis budžiu“ („Vėjo, vėjo“).
6.2. Vieneto rikiuotės
Vienetas paprastai rikiuojamas eile arba vora po vieną. Tačiau pagal vadovo komandą jis gali būti rikiuojamas dvieile arba vora po du.
6.3. Vieneto rikiavimas eile
6.3.1. Vienetui rikiuotis eilėn komanduojama: „Skiltie (...) eile – RIKIUOK!“ Rikiuotės vadovas komanduoja atsistojęs veidu į priekį o skautai greitai rikiuojasi į savo vietas pagal ūgį arba kaip nurodyta vadovo. Vienetui išsirikiavus, vieneto vadovas duoda komandą: „RAMIAI!“
6.3.2. Iš eilės į dvieilę persirikiuojama pagal komandą: „dvieile – RIKIUOK“. Antrieji numeriai žengia žingsnį dešine koja atgal, kaire – kairėn ir pristato dešinę koją.
6.3.3. Iš dvieilės į eilę persirikiuojama pagal komandą: „eilėn – RIKIUOK“. Antri numeriai dešine koja žengia žingsnį dešinėn, kaire – žingsnį į priekį ir pristato dešinę koją.
6.4. Vieneto rikiavimas vora
6.4.1. Stoti žygio rikiuotėn komanduojama: „Vora po vieną (po du)–RIKIUOK!". Skautai išsirikiuoja kaip parodyta 3, 4 piešinyje. Iš voros po vieną į vorą po du persirikiuojama pagal komandą: „Vora po du – RIKIUOT“. Antri numeriai dešine koja žengia žingsnį dešinėn, kaire – žingsnį į priekį ir pristato dešinę koją.
Iš voros po du į vorą po vieną persirikiuojama pagal komandą: „Vora po vieną – RIKIUOT“. Antrieji numeriai žengia žingsnį dešine koja atgal, kaire – kairėn ir pristato dešinę koją.
6.5. Išsiskaičiavimas
6.5.1. Vienetui perrikiuoti išsiskaičiuojama.
6.5.2. Vienetas, stovintis eile išsiskaičiuoja pirmais antrais vadovui sukomandavus: „Skiltis (...), pirmais antrais (paeiliui) – IŠSISKAIČIUOT!“ Po vykdomosios komandos dešiniosios pusės skautas pasuka galvą į kairę ir sako: „Pirmas!“, po to antrasis skautas pasuka galvą į kairę ir sako: „Antras!“ ir t.t. Išsiskaičiavimo paeiliui tvarka tokia pati, kaip ir išsiskaičiavimo pirmais antrais. Vienetas, stovintis vora po vieną išsiskaičiuoja pirmais antrais vadovui sukomandavus: „Skiltie (...), pirmais antrais (paeiliui) – IŠSISKAIČIUOT!“. Po vykdomosios komandos visi skautai paeiliui, nesukdami galvos, sako: „Pirmas!“, „Antras!“ ir t.t. Išsiskaičiavimo paeiliui tvarka tokia pati, kaip ir išsiskaičiavimo pirmais antrais. Rikiuotės vadovai neišsiskaičiuoja.
6.6. Veiksmai pagal komandą: „Iš rikiuotės – ŽENGTE MARŠ!"
Skautui išeiti iš rikiuotės komanduojama: „Broli (skaute...) Jonaiti, du žingsnius iš rikiuotės – ŽENGTE MARŠ!“ Išgirdęs komandą, skautas rikiuotės žingsniu išeina iš rikiuotės komandos nurodytą žingsnių skaičių, skaičiuojant nuo pirmos eilės, ir sustoja.
Išeinant iš antros eilės, skautas deda kairę ranką ant pirmoje eilėje esančio skauto peties, šis žengia kaire koja žingsnį pirmyn, dešine koja į šoną, pristato kairę koją, praleidžia skautą ir grįžta į savo vietą.
Jeigu išeina iš pirmos eilės, tai tą vietą užima antros eilės skautas.
6.7. Veiksmai pagal komandą: „Rikiuotėn – STOK!"
Grįžti (stoti) rikiuotėn komanduojama: „Broli/sese (...), Grįžt į RIKIUOTĘ!“ Išgirdęs savo pavardę, skautas pasisuka reikiama kryptimi ir rikiuotės žingsniu ta pačia tvarka grįžta (stoja) į savo vietą rikiuotėje.
6.8. Sukiniai vienetui žygiuojant
Sukinius vietoje vienetas atlieka kaip nurodyta 3.1.6 skyriuje. Žygiuodamas vienetas atlieka šiuos sukinius: dešiniu (kairiu) sukiniu. Sukomandavus: „Skiltie (...), dešiniu (kairiu) sukiniu – MARŠ!“, po vykdomosios komandos kairės (dešinės) pusės skautas žygiuoja vietoje, pamažu sukdamasis kairėn (dešinėn), lygiuoja pagal dešinę pusę (skautą). Kiti, lygiuodami pagal dešinię (kairę) pusę (nepasukdami galvos), žygiuoja tuo mažesniais žingsniais, kuo yra arčiau kairės (dešinės) pusės. Dešinės (kairės) pusės skautas, pasukęs galvą į kairę (dešinę) pusę, žengia plačiu žingsniu, pamažu sukdamasis nurodyta kryptimi.
6.10. Skautų veiksmai po komandos: „IŠSIVAIKŠČIOT!"
6.10.1. Išsiskirstyti komanduojama: „Skiltie (...) – IŠSIVAIKŠČIOT!“.
6.10.2. Išgirdę vykdomąją komandą, visi skautai greitai išsiskirsto.

Paveikslėliai:

n12_11

Parsisiųsti

Parsisiųsti PDF formatu

Atgal Į puslapio viršų